Sandra Klimovič
Kai žmogus prisistato meno kūrinių kolekcininku – tai skamba prašmatniai. Turbūt turite galvoje susidarę specifinį vaizdinį kaip tas asmuo atrodo – juodas kostiumas ar elegantiška suknelė, didelė banko sąskaita ir raudonas ,,Porsche“ automobilis?
Tačiau meno kolekcininkai yra įvairialypė asmenų grupė – nuo bibliotekininkų iki verslininkų.
Tad kyla klausimas, kas tiksliai skatina skirtingų profesijų ir socialinių sluoksnių žmones kolekcionuoti meną? Cituojant meno istorikę, autorę ir kuratorę Alicia Craig Faxon ,,Atrodo, kad kolekcionavimas išryškina tą primityvų medžioklės instinktą, kai ieškoma savo grobio“[1]. Taip pat svarbu atskirti kolekcininką nuo daiktų kaupiko, nes tai nėra tapatu. Kolekcininkas įnirtingai ieško specifinių objektų, kurie jį domina, o daiktų kaupikas mėgsta kaupti įvairiausio pobūdžio daiktus, nes vieną dieną jam jie gali praversti[2]. Kaip visuomet, nėra tik vieno atsakymo, kodėl žmogus kolekcionuoja, jų yra daug ir visi jie kompleksiški.
Remiantis psychologytoday.com straipsniu ,,Ar kolekcionuoti meną yra sveika?“, galime išskirti kelis pagrindinius meno kolekcionavimo aspektus:
- Fizinis aspektas. Meno kolekcionavimas yra interaktyvus pomėgis ir kaip medžioklė – reikalauja išeiti iš namų. Jums teks lankytis galerijose, muziejuose, mugėse, apžiūrinėti kūrinius, dėl jų keliauti į kitus miestus ar šalis, pažinti naujas vietas ir kultūras. Ir nors internetinė meno kūrinių prekyba populiarėja, tačiau fizinė paieška išlaiko savo šarmą ir žavesį, nes jūs pasineriate į nuotykių ir atradimų kupiną kelionę. Tikėtina, jog atslūgus pandemijai to norėsis dar labiau.
- Socialinis aspektas. Žmonės mėgsta ne tik kurti meną, jį kontempliuoti, juo žavėtis, bet ir kalbėti apie jį. Meno kolekcionavimas nėra toks vienišas užsiėmimas, koks gali pasirodyti iš pradžių. Atsižvelgiant į tarptautinių meno mugių ir naujų parodų skaičių, meno kolekcionierius turi daug galimybių susipažinti tiek su bendraminčiais – kolekcininkais, tiek su menininkais, kurie dalinasi aistra menui bei sudalyvauti begalėje meno parodų atidarymų ir vakarėlių.
- Intelektualinis-psichologinis aspektas. Žiūrėjimas į meno objektus sukelia teigiamas emocijas, ypač jei pavyksta įsigyti geidžiamą meno kūrinį – tuomet dopaminas šoka iki pat viršaus. Mėgaujantis vaizdu kyla ir klausimai: kaip kūrinys buvo sukurtas, kas ji sukūrė ir kodėl? Natūralu, kad kolekcionuojant teks nemažai skaityti ir domėtis tiek meno istorija, tiek ekonomika, tad šis pomėgis prisidės prie bendro išprusimo ir intelektinių gebėjimų vystymo. Neretai senesnio meno objektai yra apipinti detektyvinėmis intrigomis arba jų turinys fiksuoja istorijos detales – kiekvienas čia gali atrasti tai, kas jam artima. Meno kūrinių kontempliavimas gali padėti pamatyti naujus gyvenimo kampus, pažvelgti į kasdienybę kitu žvilgsniu, rasti netikėtus sprendimus savo gyvenime.
- Dvasinis-psichologinis aspektas. Manoma, kad net pirmieji urviniai piešiniai galėjo turėti religines ir dvasines potekstes. Ideologija ir menas yra nuolatiniai palydovai, o didžioji dalis žymiausio pasaulio meno yra persmelkta tiek dvasingumo, tiek religijos tematikomis. Menininkas per meną geba perteikti subtiliojo pasaulio idėjas, jausmus ir patirtį meno stebėtojams. Platonas manė, kad menas geba sukurstyti žmoguje emocijas ir daryti įtaką jo charakteriui, o G.W.F Hegelis įžvelgė meno rolę, kaip reiškinio suteikiančio žiūrovui intuityvios, jausminės naudos, parodydamas jam, kaip gali atrodyti žmogiškoji ir dieviškoji laisvė.[3] Kai kurie kolekcininkai teigia, kad meno kolekcionavimas yra puiki terapija, nes skirtingi kūriniai, pirkti skirtingu gyvenimo periodu, atspindi paties kolekcininko būseną, pažiūras ar vidines kovas. Tai lyg autoportretas, kurį gali tyrinėti kiekvieną dieną. Verslininkai pastebi, kad meno kūriniai padeda lavinti intuicija ir sukuria terpę strateginėms įžvalgoms verslo vystymui.
- Finansinis aspektas. Pati neromantiškiausia, bet praktiškiausia priežastis tapti kolekcininku yra finansinė grąža. Meno kūrinių kolekcionavimas gali tapti puikia investicija, kuri po tam tikro laiko atsipirks. 2020 metais tarptautiniai meno kūrinių ir antikvaro pardavimai pasiekė 50.1 milijardų dolerių sumą, o internetiniai pardavimų skaičiai padvigubėjo nuo 2019 metų ir pasiekė rekordinį 12.4 milijardų dolerių skaičių.[4] 2021 m. pavasaris prasidėjo istoriniais įvykiais meno rinkoje – ypatingai išpopuliarėjo skaitmeninis menas, apsaugotas kaip NFT (Non-fungible Token) – „nepakeičiamas žetonas“, cirkuliuojantis blockchain blokų grandinėje. Tokie pirkiniai yra iš principo skirti investavimui, estetika, dekoras ar koncepcijos čia visiškai antraeiliai.
Akivaizdu, kad meno kolekcionavimas žmones veikia teigiamai. Tačiau, nepaisant visų paminėtų aspektų, jis turi ir magišką trauką, kurią sudėtinga apibūdinti. Ji didėja su metais, kolekcija tampa alter ego – „antruoju aš“. Kai kurie kolekcininkai ši magnetizmą lygina su malonios formos manija ar net įsimylėjimu[5]. Meno rinkos ekspertė Ornela Ramašauskaitė sako, kad niekada nepamirš savo pirmojo meno kūrinio pirkinio: „ypatingai pavydžiu kiekvienam naujokui – kūrinio paieškos startas, nežinojimas nuo ko pradėti, pasimetimas įvairovėje ir Eureka momentas suradus „tą“ visada išliks atmintyje ir bus pokalbio tema su bičiuliais. Tas pirmasis kūrinys ilgainiui leis stebėti, kaip keitiesi pats – „išaugi“ tą darbą arba atrandi jame visiškai kitus aspektus. Visi tolimesni kolekcijos kūriniai yra brangūs ir lydimi istorijų, skonis lavėja, bet garantuotą šypseną kelia pirmasis“. Pradėkite dairytis – bent „pasimatuokite“ savo pirmąjį galimą kūrinį, paklauskite savęs, kodėl jo norėtumėte, ką rinktumėtės kaip savo kolekcijos tęsinį. Netikėtai tai gali tapti pačia geriausia savo gyvenimo ar dabartinės būsenos refleksija.
[1] http://www.art-quotes.com/auth_search.php?authid=1427#.YEeVhJgzY2w
[2] https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00332747.1981.11024091?journalCode=upsy20
[3] https://www.parkwestgallery.com/art-and-health-the-benefits-of-viewing-art/
[4] Art Basel & UBS Global Art Market Report 2021