Sandra Klimovič
Pastaruoju metu tikriausiai dažnai girdite žodį „investavimas“ tiek žiniasklaidoje, tiek tarp draugų – kaip svarbu diversifikuoti pajamas, nesudėti visų kiaušinių į vieną krepšį, jog turėti tik vieną pajamų šaltinį yra rizikinga, o pasyvios pajamos yra būtinos finansinio saugumo užsitikrinimui. Visgi, remiantis Swedbank statistika, į akcijas ar kitas priemones aktyviai investuoja mažiau nei 1 proc. Lietuvos gyventojų, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Švedijoje finansinių investicinių priemonių yra įsigiję iki 80 proc. gyventojų[1].
Dažnos to priežastys yra žinių trūkumas ir stereotipai. Investavimas atrodo pritaikytas tik daug uždirbantiems asmenims, kurie investicinio portfelio susikūrimui gali skirti šimtus tūkstančių eurų, o likusioji visuomenė dalis yra atskirta nuo šios prabangos. Tačiau sparčiai plėtojantis technologijoms investavimas tampa vis labiau prieinamas įvairių pajamų lygių gyventojams. Yra didinamos neapmokestinamos investavimo sumos, daugėja investavimo platformų ir populiarėja alternatyvūs investavimo būdai. Galima investuoti ne tik į akcijas ar fondus, bet ir meno kūrinius, jachtas, komiksus ir net kortų kalades. Tačiau vienas svarbiausių palengvinimų – kolektyvinio investavimo galimybė. Kolektyvinis investavimas yra investavimo būdas, kai keli ar keliasdešimt skirtingų investuotojų susitelkia ir kartu nusiperka vieną objektą. Tokiu atveju kiekvienas investuotojas turi dalinę objekto nuosavybės teisę.
Apžvelgsime, kodėl kolektyvinis investavimas ir dalinė nuosavybė gali būti įdomi meno kūrinių mylėtojams:
Žema minimali investavimo suma
Vienas didžiausių kolektyvinio investavimo pliusų yra minimali investavimo suma. Kai kurių dalinės nuosavybės platformų minimali suma investavimui yra tik 1 euras. Už tokią sumą Jūs galite įsigyti tam tikrą Pablo Picasso arba Andy Warhol darbų dalį[2]. Tokia žema pradinio investavimo kartelė atveria visiškai naujas investavimo galimybes. Jūs patys galite pasirinkti, kiek norite investuoti ir kiek turėti kūrinio nuosavybės teisių.
Prieinamumas
Daugelį metų investavimas į meną buvo elitizuotas ir apipintas mistika. Tik turtingi asmenys galėjo įsigyti meno kūrinius. Ir iki šiol nedaug žmonių gali sau leisti įsigyti meno kūrinį, kurio kaina viršija 100 000 eurų, tačiau tikrai dauguma galėtų įsigyti tokio meno kūrinio dalį už 100 eurų. Kolektyvinis investavimas ir dalinė nuosavybė suteikia galimybę visiems dalyvauti meno rinkoje. Ji staiga tampa kur kas didesnė, o nepasiekiami meno kūriniai – prieinami. Menas gali perteikti svarbią žinutę visuomenei, saugoti istorinę atmintį, būti estetiniu objektu – tad kodėl menas negalėtų būti prieinamas visiems, jeigu jis būtent ir skirtas plačiajai visuomenei?[3]
Nereikia rūpintis saugojimu ir priežiūra
Nusipirkus kūrinį už 100 000 eurų kyla klausimas dėl tokio objekto laikymo. Ne visada saugu ar įmanoma brangius pirkinius laikyti namuose. Kolektyvinio investavimo atveju – platforma pasirūpins kūrinio priežiūra, draudimu, specifinėmis laikymo sąlygomis, kurių gali reikalauti meno kūrinys, ir vertės auginimu, kad investicija atsipirktų ateityje.
Lengva perleisti teises
Brangaus meno kūrinio perpardavimas yra ilgas ir finansinių išteklių reikalaujantis procesas; likvidumas yra žemas. Perkant tik kūrinio dalį, perparduoti teises yra labai lengva – tai tik kelių mygtukų veiksmas. Yra lengviau rasti žmogų, kuris pirktų meno kūrinio dalį už 100 eurų, negu visą meno kūrinį už 100 000 eurų.
Profesionalus valdymas
Kolektyvinio investavimo paslaugą siūlančiose platformose dirba meno srities profesionalai, kurie, remdamiesi savo ekspertize ir trečiųjų šalių analizių duomenimis, atrenka potencialiai pelningus meno kūrinius pirkimui ir padeda auginti jų vertę, konsultuoja pirkimo ir pardavimo klausimais bei periodiškai teikia prognozes dėl estimacijos (meno kūrinio perpardavimo kainos ribų) pokyčio.
Ar kolektyvinis investavimas ir dalinė nuosavybė galėtų būti pradinis taškas naujiems pirkėjams, norintiems investuoti į meno kūrinius? Remiantis Hiscox online art trade report 2019 statistika – 51% apklaustų meno pirkėjų iki 30 metų teigė, kad jie apsvarstytų dalinę meno kūrinių nuosavybę kaip investicijų formą. 43% naujų meno pirkėjų (asmenys, kurie kolekcionuoja mažiau nei trejus metus) taip pat parodė susidomėjimą kolektyviniu investavimu ir daline nuosavybe. Pradedantiesiems meno kolekcionieriams dalinė meno nuosavybė gali būti puikus būdas susipažinti su rinka be didesnių finansinių investicijų ar rizikos. Pažengusiems meno investuotojams tai puikus būdas diversifikuoti savo investicijų portfelį be valdymo naštos.[4]
„artXchange Global“ –investavimo į meno kūrinius platformos – vadovė Ornela Ramašauskaitė atkreipia dėmesį, kad investicijos į meno kūrinius pasižymi stabiliu augimo tempu ir tiesiogiai nepriklauso nuo neigiamų valiutos vertės pokyčių; šiuolaikinio meno indekso (Contemporary Art Index) vertė rinkoje kyla bene sparčiausiai ir kasmet siekia 7.5%, lenkdama žaliavų bei grynųjų pinigų rinkos pelningumą[5]. Pati meno rinka plečiasi: nors 2019 m. pardavimai verte sumažėjo 5% iki 57 milijardų eurų – kiekiu paaugo 2% iki 40,5 milijonų transakcijų[6]. „Visgi, norisi atkreipti dėmesį į papildomas vertes, kurias teikia ši sritis: emocinė ir intelektualinė. Meno kūriniai gali būti įdomūs ekonomine prasme, pasakoti detektyvines proveniencijos (savininkų kaitos) istorijas, jų turinys gali atliepti laikmečio detales, jei kas domisi istorija arba teikti estetinį pasitenkinimą, katalizuoti intuiciją. Visa tai sujungus su galimybe uždirbti, net ir investuojant nedideles sumas, ką leidžia P2P (peer to peer lending) platformos, gauname gurmanišką inovaciją (meno kūrinio pavertimas finansine priemone) su didžiuliu potencialu plačiosiose auditorijose“.
[1] Swedbank (2019 gruodžio 09). Prieiga per internetą https://blog.swedbank.lt/investavimas-asmeniniai-finansai/swedbank-skatina-gyventojus-investuoti-siulys-nemokamai-prekiauti
[2] Tarmy, James (2020 vasario 07). Prieiga per internetą https://www.financial-planning.com/articles/you-can-own-a-fraction-of-an-andy-warhol-painting-but-should-you
[3] Steimle, Eduard (2019 spalio 25). Prieiga per internetą http s://blog.feralhorses.co.uk/fractional-ownership-of-art-explained/
[4] Steimle, Eduard (2019 spalio 25). Prieiga per internetą https://blog.feralhorses.co.uk/fractional-ownership-of-art-explained/
[5] Masterworks.io (2019), Citi Art Market review 2019
[6] Art Basel & UBS Global Art Market Report 2019