Meno vertinimo kriterijai

Sandra Klimovič

Turbūt esate ne kartą stovėję prie meno kūrinio ir pagalvoję ,,Net mano močiutė galėtų nutapyti geriau”, o pamačius kūrinio keturženklę kainą susiėmėte už galvos. Kaip toks baisus kūrinys gali tiek daug kainuoti?

Iš pirmo žvilgsnio meno vertinimas gali pasirodyti visiškai nesuprantamas, tačiau jis remiasi gana aiškiais kriterijais kodėl vieno meno kūrinio vertė yra aukštesnė, o kito – žemesnė, ir kodėl, pavyzdžiui, Jackson Pollock darbai kainuoja įspūdingas sumas, o Pilies gatvėje pardavinėjami tapyti katinai yra pigūs. Remiantis Michael Findlay įžvalgomis iš knygos ,,The Value of Art: Money, Power, Beauty“meno kriterijus galime suskirstyti pagal meno rinkas: pirminę ir antrinę (visais atvejais lyginant to paties žanro ir autorių lygio kūrinius).

Pirminėje meno rinkoje (kuomet kūrinys perkamas tiesiai iš kūrėjo) yra tiesiogiai mokama už menininko įgūdžius ir laiką. Tai yra pirmasis naujo darbo pardavimas, kuomet svarbūs tokie kriterijai:

1. Dydis

Vienas akivaizdžiausių faktorių, nulemiančių meno kūrinio kainą, yra jo fizinis dydis. Kuo didesnis paveikslas ar skulptūra – tuo jis yra brangesnis. Didesni darbai reikalauja daugiau medžiagų ir laiko. Tačiau yra tam tikra išlyga – tai meno kūriniai, kurie yra per dideli namų aplinkai ir gali būti eksponuojami tik didelėse erdvėse (bankuose, biuruose, ligoninėse ir pan.).Tokių kūrinių kaina dėl dydžio nebedidinama, nes jų ribotas eksponavimas.

2. Leidimas

Vienetiniai darbai yra patys brangiausi, jei lyginami tos pačios kategorijos autoriai. Kartais skulptūros yra kuriamos keliais leidimas, tad pirmoji skulptūra bus brangiausia, o vėlesnės –  pigesnės. Tai negalioja grafikos, fotografijos tiražui.

3. Medžiagų kokybė ir gamybos kaina

Medžiagų ir gamybos pasaulyje vyrauja tam tikra hierarchija, kur vienos medžiagos yra ženkliai brangesnės už kitas, o vieni kūrinių gamybos būdai reikalauja daugiau pastangų.Pavyzdžiui, aliejiniai dažai yra kokybiška medžiaga, atspari drėgmei ir saulės šviesai, todėl aliejiniai tapybos darbai yra įkainojami brangiau negu mažiau ilgaamžiai atlikti ant popieriaus.

Į antrinę meno rinką patenka visi darbai, kurie perkami nebe pirmą kartą (iš menininko ar meno kūrinių prekeivio). Dažniausiai panaudotų kilnojamų daiktų, tarkime automobilio, vertė krenta su laiku, bet meno rinkoje perparduodamo kūrinio vertė gali gerokai išaugti. Antrinėje rinkoje kaina priklauso nuo pasiūlos ir paklausos bei kitų aktualių kriterijų.

4. Menininkas

Menininko žinomumas yra svarbus kriterijus, darantis įtaką kūrinio vertei. Kuo žinomesnis ir populiaresnis menininkas, tuo jo kūrinys bus brangesnis. Jūs galite įsigyti jauno kūrėjo darbą pigiai, o po keliolikos metų, jam tapus žinomu, kūrinį parduoti net keliasdešimt kartų brangiau.

5. Pasiūla (retumas)

Ir pirminėje, ir antrinėje rinkoje yra svarbus darbo retumas bei prieinamumas, nesvarbu ar tikras, ar įsivaizduojamas. Galima dažnai išgirsti meno prekeivius sakant tokias frazes kaip ,,tokių darbų buvo nutapyti tik keturi egzemplioriai“ arba ,,šis menininkas daugiau nebekurs, tai jo paskutinieji darbai“. Kūrinio retumas ne tik pateisina kainą, bet ir suteikia pirkėjui galimybę priklausyti ekskliuziviniam vienetinių kūrinių savininkų klubui.

6. Savininkų istorija (proveniencija)

Meno kūrinio savininkų istorija (dar vadinama proveniencija) yra svarbi kūrinio kainos nustatymui. Jeigu kūrinys priklausė žymiam kolekcionieriui arba buvo eksponuojamas svarbioje vietoje – tai gali pakelti jo vertę net 15 procentų.

7. Būklė

Rekomenduojama turėti meno kūrinio būklės įvertinimo ataskaitą. Kuo rimtesnė meno kūrinio būklės vertintojo kvalifikacija, tuo svaresnis būklės įvertinimas, ir, kuo geresnė būklė – tuo kūrinys yra brangesnis. Būklės įvertinimo poveikis vertei dažnai priklauso nuo laikmečio kultūros ir kintančio skonio. Pavyzdžiui, prieš 50 metų amerikiečiai mėgo pilnai atnaujintus impresionistų paveikslus, tačiau pastaraisiais metais labiau vertinami impresionistų paveikslai, kurie buvo restauruojami kukliai.

8. Autentiškumas

Svarbu, kad kūrinys turėtų autentiškumą įrodančius dokumentus, jog pirkėjas neapsigautų ir nenusipirktų bevertės klastotės ar neteisingai signuojamo kūrinio (ne to autoriaus, kurį manosi perkąs). Autentiškumo įrodymai užtikrins perkamo kūrinio vertę ir tolimesnę investicinės grąžos tikimybę.

9. Eksponavimas

Vienas geriausių momentų parduoti meno kūrinį yra po sėkmingos parodos vienoje pagrindinių šalies ekspozicinių salių. Savo turimus meno kūrinius verta skolinti muziejams ir galerijoms ne tik norint pasidalinti su visuomene, bet kartu ir pareklamuoti, išpopuliarinti kūrinius, kad ateityje būtų galima juos sėkmingai ir pelningai parduoti. Paminėtina, kad egzistuoja rašyti ir nerašyti ekspozicinių erdvių reitingai, tad visada svarbu turėti mintyje, jog eksponavimas nesolidžioje ar komercinės etiketę turinčioje vietoje vertei gali net pakenkti.

10. Kokybė

Vargu ar pasaulyje yra du žmonės, kurie žiūrėdami į tą patį meno kūrinį turi vienodas patirtis. Ir nors santykis su meno kūriniu yra individualus, tačiau meno specialistai sutaria, kad yra kriterijai, kurie padeda atskirti vidutinišką ar tipišką meno kūrinį nuo kokybiško ir originalaus, nepriklausomai nuo kūrinio stiliaus ar temos. Šie kriterijai yra technikos meistriškumas, įgyvendinimo įtaiga ir ekspresijos unikalumas.

Kokybės matymą galima lengvai išsitreniruoti daug stebint ir vertinant. Cituojant patį Michael Findlay – ,,Meno rinka atpažįsta kokybę ir galiausiai yra stipri koreliacija tarp kainos ir kokybės. Niekas nėra padaręs klaidos sumokėjęs daugiau norint nusipirkti geriausią“.

artXchange Global, investavimo į meno kūrinius platformos vadovė Ornela Ramašauskaitė pažymi, kad „meno kūrinio pirkimas, o gal net kolekcijos pradžia, yra labai įdomus ir įtraukiantis žaidimas su daug dedamųjų. Mistikos nėra, labiau romantika, nes meno kūriniai turi ir emocinės investicijos statusą. Pradedant gilintis savarankiškai ar su profesionalų pagalba kūrinio kaina ir jos kitimo prognozė susidėlioja labai aiškiai. Sunkiau žmogui suprasti, kad meno kūriniai yra judančios vertybės – nors pirkimo metu tai labai svarbus sprendimas, tačiau žmogus keičiasi, o su juo – ir skonis, noras turėti arba ne tam tikrus atsiminimus, atspindėti save ar savo aplinką tam tikrais kūrėjų darbais. Tad meno kūrinio likvidumo galimybė, o gal net pelningas uždarbis, yra papildoma darbo pirkimo aplinkybė.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *