Nuotraukos autorius – Penfer
Sandra Klimovič
Pastaruoju metu spaudoje dažnai minimos naujos sąvokos su priešdėliu „Meta”. Kartais atrodo, jog šis priešdėlis vartojamas tik tam, kad padarytų žodį moderniau skambančiu, įdomesniu ar labiau pritraukiančiu publikos dėmesį. Bet ką reiškia skambusis „Meta”?
„Meta” (iš graikų kalbos „po“ arba „anapus“) yra priešdėlis, reiškiantis „išsamesnis“ arba „peržengiantis“.[1]Po jo einančiam žodžiui nurodo nusakyto požymio reikšmės pakitimą, išėjimą už juo reiškiamos sąvokos. [2]
Tad kokie šiuo metu populiariausi „Meta”?:
Metamodernizmas
Metamodernizmas – vienas iš siūlomų terminų apibūdinti šiuolaikinę kultūrą, kuriai nebetinka postmodernizmo sąvoka. Terminas gimė XX a. 8-jame dešimtmetyje, o išplėtotas 2010 m. kultūros teoretikų Timotheus Vermeulen ir Robin van den Akker. [3]
Tam tikru periodu mes gyvenome modernizme – tikėjome racionalumu, orumu, technologine pažanga. Tačiau netrukus supratome, kad viskas vyksta ne taip, kaip planavome. Pamažu tapome postmodernistais. Postmodernizmas pasižymėjo kritiškumu ir šaipėsi iš modernizmo. Tačiau postmodernizmas tapo pernelyg ironiškas. Žmonės pradėjo jausti cinizmo pasekmes, vidinę tuštumą. Tuomet atėjo metamodernizmas, kuris bando papildyti modernizmą ir postmodernizmą.[4] Viena iš metamodernistinių vertybių yra pasitikėjimas progresu ir pažanga, bet ne aklai. Jeigu jūs esate alergiškas technologinei pažangai ir nuoširdžiai tikite, kad viskas blogėja, tuomet jūsų pažiūros artimos postmodernizmui. Jei kaskart susierzinate, kai kas nors atkreipia dėmesį į naujų technologijų pažangos trūkumus ir galimą žalą, tikriausiai esate modernistas. Tačiau, jei manote, kad bet koks progresas turi privalumų ir trūkumų, o pažanga yra neišvengiama ir, galų gale, reikalinga. Taip pat galvojate, kad kultūrinė pažanga vyksta kartu su technologiniais pokyčiais ir mes turime asmeninę atsakomybę tinkamai elgtis su tokiais procesais, jog gautume iš to kuo daugiau naudos – tuomet Jūsų pažiūros artimos metamodernizmui.[5]
Metavisata
Metavisata – terminas, pirmą kartą panaudotas Nealo Stephensono 1992 m. mokslinės fantastikos romane „Sniego avarija“, kuriame vaizduojama skaitmeninės ir fizinės egzistencijos samplaika. Beveik po 30 metų šis apibrėžimas jau formuojasi mūsų akyse. Vieni tai vadina naujuoju internetu, kiti – demokratizuota virtualia visuomene, treti – virtualios ir fizinės realybės konvergencija, nuolatinėmis virtualiomis erdvėmis arba skaitmeniniu mūsų pasaulio dvyniu. Kyla klausimas – ar mes jau gyvename metavisatoje? Kriptovaliutų entuziastai sako, kad jie ją kuria. Kompiuterinių žaidimų fanai galimai joje jau gyvena. Meno pasaulis iš to pelnosi. Dabar nemažai žinomų verslo žaidėjų kelia savo pretenzijas į metavisatą. Didieji technologijų lyderiai skuba teigti, kad metvisata yra sava. Facebook 2021 m. liepą įkūrė naują metavisatos skyrių po Marko Zuckerbergo pranešimo, kad „Facebook“ ateitis yra tapimas metavisatos bendrove. „Microsoft“ generalinis direktorius Satya Nadella 2021 m. rugpjūčio mėn. pranešė, kad „Microsoft“ dirba kurdamas „įmonių metavisatą“ (ang. “enterprise metaverse”). Ir tai tik keletas pavyzdžių. Net ir įmonės, veikiančios pramonės šakose, kurios netiesiogiai susijusios su metavisata, pavyzdžiui, teisės ir turto valdymo, numato, kad ji vis labiau plėsis ir augins savo vertę. 2021 m. „Roundhill Investments” ir Matthew Ballas įsteigė metaverslo investicinį fondą, kuris turi akcijų tokiose bendrovėse kaip „Nvidia”, „Tencent” ir „Roblox”.[6] Metavisata tik plečiasi ir turi potencialą plėstis iki begalybės.
„Meta” ir menas
Meno pasaulis taip pat aktyviai dalyvauja įsiliejime į virtualųjį pasaulį ir kartu į metavisatą.
Ribinės erdvės – sumaišytos virtualios ir fizinės patirtys – jau sėkmingai keičia kultūros ir meno scenas. „High Line” meno ir kultūros įstaiga „The Shed” bendradarbiavo kuriant „The Looking Glass”, virtualių skulptūrų parodą, išdėstytų High Line gatvėje,. 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėn. šios parodos lankytojai, naudodamiesi „Acute Art” programėle, galėjo matyti meno kūrinius, projektuojamus aplink juos supantį pasaulį – nuo statiškų, tradicinių skulptūrų iki kūrinių, kuriose naudojamas garsas ir judesys. Menininkas Olafuras Eliassonas, kurio kūrinys buvo įtrauktas į instaliaciją, laikraščiui „New York Times” sakė, kad jis žiūrėjo į parodą, kaip į „tikrovės pratęsimą”. Tokijuje įsikūrusi „TeamLab” kuria interaktyvias skaitmeninio meno instaliacijas, kurios juda ir transformuojasi reaguodamos į lankytojų judesius. „Tarp lankytojų ir meno kūrinių nėra jokių ribų”, – teigė Takashi Kudo, kompanijos komunikacijos direktorius.
„Kviečiame žmones būti kūrinių dalimi. Daugiau įvyks, jei žmonės daugiau sąveikaus”. Naujausiose instaliacijose, esančiose Tokijuje ir San Franciske, reaktyvusis menas primena skaitmeninį kaleidoskopą. 2021 m. liepą „TeamLab” skaitmeninis „Borderless” meno muziejus Tokijuje pelnė vietą Gineso rekordų knygoje, kaip lankomiausias vienai grupei ar menininkui skirtas muziejus pasaulyje. Tais pačiais metais Niujorko istorinėje vietoje „Cipriani” vyko „SuperReal” šviesos projekcijų spektaklis, sulaukęs didelio susidomėjimo. Originalus interaktyvus menas buvo sujungtas su erdviniu garsu, kad būtų galima mėgautis 360 laipsnių patirtimi, kuri vienu metu įtraukia skirtingus pojūčius.[7]
O ką jau kalbėti apie galerijas metavisatoje. Menas metavisatoje atlieka labai svarbų vaidmenį. Ši platforma suteikia unikalią galimybę menininkams atsiplėšti nuo visuomenės konvencijų ir stigmų. Ji taip pat išlaisvina juos nuo tradicinių apribojimų, pradedant išlaidomis ir baigiant pačiais fizikos dėsniais. Taigi, tai natūrali vieta meno galerijoms. Daugelis metavisatos meno galerijų ne tik gražiai eksponuojama meną, bet ir griauna lūkesčius, suteikdamos ne šio pasaulio patirtį.[8]
93 % pasaulio vartotojų sutinka, kad technologijos yra mūsų ateitis ir akivaizdu, jog metavisata taps fizinio gyvenimo dalimi.[9] Atrodo, kad ateityje neišvengiamai tapsime metamodernistais metavisatoje.
[1] Wikipedia. Prieiga per internetą https://en.wikipedia.org/wiki/Meta
[2] Lietuvių žodynas. Prieiga per internetą https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Meta
[3] Prieiga per internetą https://www.metamodernizmas.com/apie/
[4] Klimovič, Sandra (2021 lapkričio 19). Prieiga per internetą https://noar.eu/en/the-future-of-the-art-market-what-changes-will-technologies-social-networks-and-metamodernism-bring/
[5] Freinacht, Hanzi (2015 vasario 16). Prieiga per internetą https://metamoderna.org/5-things-that-make-you-metamodern/
[6] Wundermanthompson.com (2021). New trend report: Into Metaverse [žiūrėta 2022-12-04]. Prieiga per internetą https://www.wundermanthompson.com/insight/new-trend-report-into-the-metaverse
[7] Wundermanthompson.com (2021). New trend report: Into Metaverse [žiūrėta 2022-12-04]. Prieiga per internetą https://www.wundermanthompson.com/insight/new-trend-report-into-the-metaverse
[8] Parker, Christopher (2022 gegužės 18). Prieiga per internetą https://imetmeta.com/top-metaverse-art-galleries/
[9] Wundermanthompson.com (2021). New trend report: Into Metaverse [žiūrėta 2022-12-04]. Prieiga per internetą https://www.wundermanthompson.com/insight/new-trend-report-into-the-metaverse